4 prancūziški įpročiai, kurie gali maloniai (arba ne) nustebinti

Pusryčiai

Jeigu pusryčiams mėgstate kiaušinienę su dešrelėmis, geriau važiuokite į Vokietiją. Prancūzijoje pusryčiams dažniausiai gausite cukraus bombą – skrudintą duoną su nutella ar uogiene, croissant, galbūt dar baguette su gabalėliu sviesto ir apelsinų sulčių. Nuodėmių daug, sotumas – trumpam.

La bise

Paryžius, meilė, bučiniai... Keliaudami į Prancūziją pasiruoškite bučiniams. Ir visai nesvarbu, kad dažnai jus bučiuos nepažįstami žmonės jau pirmąją pažinties minutę. Bučinių į skruostą skaičius (pasisveikinant ir atsisveikinant) priklauso nuo regiono, nors kartais ir viename regione gali pasitaikyti nesusipratimų. Porai bučinių nusiteikite iš karto, o jeigu artinsis ir trečias, nenustebkite ir atsukite skruostą. Prancūzai juk...

Anglais? Non...

Vienas iš stereotipų – prancūzai nekalba angliškai. Ne visai tiesa. Jauni žmonės dabar beveik visi neblogai moka anglų kalbą (akcentas – baisus, bet moka), tačiau dažnai prancūzai stengiasi išvengti anglų kalbos tiesiog iš meilės prancūzų kalbai. Jeigu turistaudami Prancūzijoje bent jau pasisveikinsite ir bandysite kažką sakyti laužyta prancūzų kalba, pagalbos sulaukti šansai ženkliai padidės. Be to, paglostysite išdidžią prancūzišką savimeilę.

Nusiauti? Ne, nebūtinai

Neretai prancūzai savo namuose vaikšto su batais. Keisčiausia, kad grindys blizga nuo švaros. Neaišku, ar jie moka nelipti į purvą, ar pusę savo gyvenimo praleidžia su skuduru rankoje. Bet kokiu atveju nenustebkite, jeigu į jus žiūrės kaip į visišką kaimietį, kai ruošitės nusimauti batus atėję į svečius. Taip, ir pas mus sako „nesiaukit, ką jau čia“, bet ten jie tai siūlo ne tik iš mandagumo.

Teko pastebėti kitų prancūziškų įpročių? Papasakokit!